Dictionary of the Lithuanian Language.
subjauroti — subjauróti vksm. Pigi̇̀ kosmètika gãli subjauróti véidą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apluošinti — aplúošinti vksm. Subjauróti, aplúošinti žmónės … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apdergti — 1 apdergti, apder̃gti, ia, àpdergė 1. tr. šlapiu sniegu apsnigti: Sniegas apdergė dobilus Brt. 2. tr. euf. apteršti, apibjauroti: Užskrido višta an staklių ir apdergė audeklą Dkk. Visi pašaliai gyvulių apdergti Gs. Su kiaušiniu apdergei… … Dictionary of the Lithuanian Language
apibjauroti — tr. apteršti, aptepti, apipurvinti: Musės apibjaurojo lempą Pc. Ana visus pašalius apibjaũrojo, aptaškė ir paliko nenuvalius J. | refl.: Apsivėmęs apsibjaurojęs visas ir guli Kp. bjauroti; apibjauroti; įbjauroti; išbjauroti; nubjauroti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
aptepti — aptèpti, àptepa, àptepė tr. K, Š, NdŽ; Q82, MŽ, Sut, N, M, LL128 1. R64, MŽ86 tepant uždėti kokios nors masės sluoksnį: Duonos riekę sviestu aptèpti KI226. Abraką duonos su sviestu aptèpk J. Gal apìtepta medum [duona], kad teip kvėpia Skdt … Dictionary of the Lithuanian Language
bjauroti — bjauroti, oja, ojo, bjauroti, oja, ojo, bjaũroti 1. tr. bjaurų, negražų daryti, gadinti: Tokios drapanos tik žmogų bjauroja Pn. 2. tr. teršti, tepti, purvinti: Daug gaidžiukų ir vištyčių užaugę bjauroja gryčią A.Strazd. Žąsys labai žolę bjauroja … Dictionary of the Lithuanian Language
išbjauroti — tr. 1. padaryti bjaurų, išgadinti: Kad išbjaurojo mūsų kiemą su tais traktoriais, tai net baisu Slm. 2. išteplioti, išterlioti: Ta terlius visą sterblę išbjaurojo Grž. | refl.: Kur dar tu taip išsibjaurojai, gal kamine buvai? Kp. ║ negražų ką… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdergti — 1 išdergti 1. tr. sugadinti, subjauroti: Saulė išdergė (parudino) šieną visiškai Klp. | Išklampė, išdergė visą sodą bevažiuodami Rm. 2. tr. išplūsti, iškoneveikti: Uošvis žentą išdergė, t. y. išlojojo J. Išdergė išbuvo, gero žodžio nesakęs Grž.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išniekinti — išniẽkinti tr. 1. R418 paversti nieku, pažeminti: Mačnuosius nuog sosto sodin ir puikumą jų išniekin Mž170. | refl.: Išniekinosi patis save ir priėmė pastatį tarno VlnE54. ║ atimti garbę: Išniekino mane Juozas... Kur dabar aš tokia pasidėsiu… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištepti — ištèpti, ìštepa, ìštepė tr. 1. H158, K, Š, NdŽ aptraukti paviršių kokiu tepalu ar skysčiu: Ištèpk batus su taukagaliais, taukapalaikiais J. Reikia smala ištèptie, kad nepūtų Dgp. Ìštepa riebuliais, puodai net žvanga Klt. Reikia ištèpt… … Dictionary of the Lithuanian Language
